- Posted by Deimantas Sabaliauskas
- On 2018 balandžio 13
Sumautos vertybės Yra begalė paplitusių vertybių, žmonėms pridarančių baisių problemų, kurias vargu ar galima išspręsti. Taigi greitai peržvelkime kai kurias iš jų.
Malonumas – puikus dalykas, tačiau jei jį pasirinksi kaip svarbiausią vertybę, tai bus siaubinga vertybė. Paklausk bet kurio narkomano, kuo jam baigėsi šis malonumų troškimas. Paklausk svetimautojos, praradusios šeimą ir vaikus, ar malonumas galiausiai padarė ją laimingą. Paklausk vyro, taip kimšusio maistą, kad vos nenusibaigė, ar malonumai padėjo jam išspręsti problemas. Malonumas yra netikras dievas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie visą savo energiją iššvaisto vaikydamiesi paviršutiniškų malonumų, tampa nervingesni, dažniau būna emociškai nestabilūs ir linkę į depresiją.
"Malonumas yra pati paviršutiniškiausia pasitenkinimo forma, todėl lengviausiai gaunama ir prarandama. Nepaisant to, malonumai mums nuolat peršami."
Mes nuolat įkyriai apie juos galvojame. Jų ieškome norėdami užsimiršti. Tačiau vien malonumo, nors jis ir būtinas (tam tikromis dozėmis), nepakanka. Malonumas – ne laimės priežastis, o rezultatas. Jei tinkamai pasirinksi kitus dalykus (vertybes ir kriterijus), malonumą patirsi savaime.
- Materialinė sėkmė. Daugybė žmonių savo savivertę matuoja pagal tai, kiek uždirba pinigų, kokią mašiną vairuoja, arba pagal tai, ar pievelė prie namo žalesnė nei kaimynų. Tyrimai rodo, kad patenkinus pirminius poreikius (maisto, būsto ir t. t.), greitai nelieka sąsajų tarp laimės ir žemiškosios sėkmės. Jei badauji ir gyveni gatvėje vidury Indijos, papildomas tūkstantis dolerių per metus turėtų itin didelės įtakos tavo laimės pojūčiui. Tačiau jei esi viduriniosios klasės atstovas išsivysčiusioje šalyje, papildomas tūkstantis dolerių per metus nieko smarkiai nepakeis – tai reikš, kad žudysies dirbdamas viršvalandžius ir aukodamas savaitgalius praktiškai dėl nieko. Kita problema pervertinant materialinę sėkmę – pavojus suteikti jai prioritetą tokių vertybių kaip atvirumas, draugiškumas ir gailestingumas sąskaita. Kai žmonės vertina ne savo elgesį, bet statuso simbolius, kuriuos sugebėjo įgyti, jie ne tiklėkšti, bet ko gero ir šikniai.
- Noras visada būti teisiam. Mūsų smegenys nėra tobulas mechanizmas. Mes nuolat darome neteisingas prielaidas, nepajėgiame įvertinti tikimybių, nepamename faktų, būname šališki ir priimame emocijomis paremtus sprendimus. Mes, žmonės, nuolat darome klaidas, tad jei tavo sėkmingo gyvenimo kriterijus– būti teisiam, vargas tau bandant racionalizuoti visą šitą mėšlą. Tiesa ta, kad žmonės, kurių savivertės pagrindas – siekis būti visada teisiam, praranda galimybę mokytis iš savo klaidų. Jie nesugeba pažvelgti kitu kampu ir suprasti kitų. Jie atsiriboja nuo naujos ir svarbios informacijos. Kur kas naudingiau manyti, kad esi neišmanėlis ir daug ko nesupranti. Tai leidžia neįsikibti į prietarus ir neteisingus įsitikinimus,skatina nuolat mokytis ir augti.
- Siekis būti pozityviam. Yra tokių, kurie savo gyvenimą vertina pagal gebėjimą išlikti pozityviam, na, kone visada. Praradai darbą? Puiku! Tai nauja galimybė atskleisti savo pomėgius. Vyras buvo neištikimas su tavo seserimi? Na, bent jau sužinojai, ką iš tiesų reiški šalia esantiems žmonėms. Vaikas miršta nuo stemplės vėžio? Bent jau nebeteks mokėti už jo mokslus! Nors apie gebėjimą „žiūrėti į šviesiąją gyvenimo pusę“ yra ką pasakyti, tiesa ta, kad gyvenimas kartais būna sumautas ir sveikiausias dalykas, kurį gali padaryti – tai pripažinti. Nepripažįstant neigiamų emocijų atsiranda gilesnės ir dar ilgiau trunkančios neigiamos emocijos ir emociniai sutrikimai. Nuolatinis pozityvumas – tai neigimo forma, o ne gebėjimas spręsti problemas, kuris, jei rinksies tinkamas vertybes ir kriterijus, turėtų suteikti jėgų ir motyvuoti. Iš tiesų viskas paprasta – gali nepasisekti, gali nuliūdinti žmonės, gali įvykti nelaimė. Dėl to pasijuntame sumautai. Ir tai nėra blogai. Negatyvios emocijos – būtina emocinės sveikatos dalis. Neigdami šiuos dalykus, veikiau giliname problemas, o ne jas sprendžiame. Būdai susidoroti su neigiamomis emocijoms: 1) išreikšti jas socialiai priimtina forma ir sveikai; ir 2) išreikšti jas laikantis savų vertybių. Pateiksiu paprastą pavyzdį. Mano vertybė – taikingumas, vertinamas tokiais veiksmais kaip atsisakymas su kuo nors muštis; todėl kai supykstu, pyktį išreiškiu, tačiau lieku savimi ir priešininkui netrenkiu į veidą. Žinau, tai radikalu. Tačiau pyktis nėra problema. Pyktis yra natūralus. Jis – gyvenimo dalis. Galima ginčytis, kad pyktis daugybėje situacijų yra sveikas dalykas. (Atmink, emocijos tėra reakcija.) Matai, tikroji problema – veidų daužymas, o ne pyktis. Pyktis tėra varančioji jėga, veikianti mano kumštį, skriejantį link tavo veido. Nekaltink varančiosios jėgos. Kaltink manokumštį (arba savo veidą). Kai save verčiame nuolat likti pozityvius, neigiame egzistuojant gyvenimo problemas. O neigdami savo problemas, prarandame progą jas išspręsti ir susikurti laimę. Problemos įprasmina mūsų gyvenimą, todėl jų vengti – tai gyventi beprasmį gyvenimą (net jei manai, kad jis malonus). Vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, įveiktas maratonas mums suteikia daugiau laimės nei suvalgytas šokoladinis pyragas. Augindami vaiką patiriame daugiau laimės, nei laimėję vaizdo žaidimą. Su draugais įkurdami nedidelę įmonę ir bandydami sudurti galą su galu jaučiamės laimingesni, nei įsigiję naują kompiuterį. Ėmęsi panašios veiklos, patirsite stresą, sunkumų, o dažnai ir nemalonumų.Taip pat teks susidurti su viena problema po kitos. Tačiau drauge tai bus pačios prasmingiausios akimirkos ir smagiausia veikla. Bus skausmo, vargo, net pykčio ir nevilties, tačiau pasiekę tikslą pažvelgiame atgal ir paslaptingu žvilgsniu apie tai pasakojame anūkams. Kartą Froidas yra pasakęs: „Kai vieną dieną žvelgsite atgal, sunkūs metai pasirodys patys gražiausi.“ Būtent todėl tokios vertybės kaip malonumas, materialinė sėkmė, noras visada būti teisiam ar pozityviam – prastas žmogaus gyvenimo idealas. Kai kurios puikiausios mūsų gyvenimo akimirkos nei malonios, nei sėkmingos, nei žinomos, nei pozityvios. Esmė – pasirinkti tinkamas vertybes ir jų vertinimo kriterijus, o malonumas ir sėkmė bus natūralus rezultatas, tačiau savaime tebus tuščias trumpalaikis pakilimas.